- nirtulingas
- nirtulìngas, -a adj. (1)
1. įniršęs, užpykęs: Tęvą, virpuliuojantį garsą nutraukė nirtulingas, kurtus šuns lojimas rš. | prk.: Audros pakyla, ištėkšdamos į krantą putotas, nirtulingas bangas sp. Pasirodė pirmieji nirtulingo pilietinio karo simptomai rš.
nirtulìngai adv.: Jis susiraukė rūsčiai, nirtulingai J.Marc. Kažkur galukaimėje nirtulingai skalijo šuva rš.2. J, BŽ296 su nirtuliu, nartus (apie arklį).
Dictionary of the Lithuanian Language.